landę

Taip pat žr.: lande

 Lietuvių kalba

Dalyvis

landę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. landęs, mot. g. landžiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	landęs	landę	landžiusi, landžius	landžiusios	-	landę
kilm.	landžiusio	landžiusių	landžiusios	landžiusių	-	-
naud.	landžiusiam	landžiusiems	landžiusiai	landžiusioms	-	-
gal.	landžiusį	landžiusius	landžiusią	landžiusias	-	-
įnag.	landžiusiu	landžiusiais	landžiusia	landžiusiomis	-	-
viet.	landžiusiame	landžiusiuose	landžiusioje	landžiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	landžiusysis	landžiusieji	landžiusioji	landžiusiosios	-	-
kilm.	landžiusiojo	landžiusiųjų	landžiusiosios	landžiusiųjų	-	-
naud.	landžiusiajam	landžiusiesiems	landžiusiajai	landžiusiosioms	-	-
gal.	landžiusįjį	landžiusiuosius	landžiusiąją	landžiusiąsias	-	-
įnag.	landžiusiuoju	landžiusiaisiais	landžiusiąja	landžiusiosiomis	-	-
viet.	landžiusiajame	landžiusiuosiuose	landžiusiojoje	landžiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. landęs, mot. g. landžiusi.

landę

1. tas, kuris landė

Etimologija

<= landyti, lando, landė

---