kvietęs

Taip pat žr.: kvietės

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kvietęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kvietęs, mot. g. kvietusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvietęs	kvietę	kvietusi, kvietus	kvietusios	-	kvietę
kilm.	kvietusio	kvietusių	kvietusios	kvietusių	-	-
naud.	kvietusiam	kvietusiems	kvietusiai	kvietusioms	-	-
gal.	kvietusį	kvietusius	kvietusią	kvietusias	-	-
įnag.	kvietusiu	kvietusiais	kvietusia	kvietusiomis	-	-
viet.	kvietusiame	kvietusiuose	kvietusioje	kvietusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kvietusysis	kvietusieji	kvietusioji	kvietusiosios	-	-
kilm.	kvietusiojo	kvietusiųjų	kvietusiosios	kvietusiųjų	-	-
naud.	kvietusiajam	kvietusiesiems	kvietusiajai	kvietusiosioms	-	-
gal.	kvietusįjį	kvietusiuosius	kvietusiąją	kvietusiąsias	-	-
įnag.	kvietusiuoju	kvietusiaisiais	kvietusiąja	kvietusiosiomis	-	-
viet.	kvietusiajame	kvietusiuosiuose	kvietusiojoje	kvietusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. kvietusi.
• Skiemenys: kvie-tęs

kvietęs

1. tas, kuris kvietė

Etimologija

<= kviesti, kviečia, kvietė

---