kviestu

Taip pat žr.: kviestų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kviestu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kviestas, mot. g. kviesta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviestas	kviesti	kviesta	kviestos	kviesta	-
kilm.	kviesto	kviestų	kviestos	kviestų	-	-
naud.	kviestam	kviestiems	kviestai	kviestoms	-	-
gal.	kviestą	kviestus	kviestą	kviestas	-	-
įnag.	kviestu	kviestais	kviesta	kviestomis	-	-
viet.	kviestame	kviestuose	kviestoje	kviestose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kviestasis	kviestieji	kviestoji	kviestosios	-	-
kilm.	kviestojo	kviestųjų	kviestosios	kviestųjų	-	-
naud.	kviestajam	kviestiesiems	kviestajai	kviestosioms	-	-
gal.	kviestąjį	kviestuosius	kviestąją	kviestąsias	-	-
įnag.	kviestuoju	kviestaisiais	kviestąja	kviestosiomis	-	-
viet.	kviestajame	kviestuosiuose	kviestojoje	kviestosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kviestas, mot. g. kviesta.

kviestu

1. tas, kurį kvietė

Etimologija

<= kviesti, kviečia, kvietė

---