kiltinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kiltinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kiltinas, mot. g. kiltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kiltinas	kiltini	kiltina	kiltinos	kiltina	-
kilm.	kiltino	kiltinų	kiltinos	kiltinų	-	-
naud.	kiltinam	kiltiniems	kiltinai	kiltinoms	-	-
gal.	kiltiną	kiltinus	kiltiną	kiltinas	-	-
įnag.	kiltinu	kiltinais	kiltina	kiltinomis	-	-
viet.	kiltiname	kiltinuose	kiltinoje	kiltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kiltinasis	kiltinieji	kiltinoji	kiltinosios	-	-
kilm.	kiltinojo	kiltinųjų	kiltinosios	kiltinųjų	-	-
naud.	kiltinajam	kiltiniesiems	kiltinajai	kiltinosioms	-	-
gal.	kiltinąjį	kiltinuosius	kiltinąją	kiltinąsias	-	-
įnag.	kiltinuoju	kiltinaisiais	kiltinąja	kiltinosiomis	-	-
viet.	kiltinajame	kiltinuosiuose	kiltinojoje	kiltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kiltinas, mot. g. kiltina.
• Skiemenys: kil-ti-nų

kiltinų

1. tas, dėl kurio reikia kilti

Etimologija

<= kilti, kyla, kilo

---