juntama

Taip pat žr.: juntamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

juntama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. juntamas, mot. g. juntama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juntamas	juntami	juntama	juntamos	juntama	-
kilm.	juntamo	juntamų	juntamos	juntamų	-	-
naud.	juntamam	juntamiems	juntamai	juntamoms	-	-
gal.	juntamą	juntamus	juntamą	juntamas	-	-
įnag.	juntamu	juntamais	juntama	juntamomis	-	-
viet.	juntamame	juntamuose	juntamoje	juntamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juntamasis	juntamieji	juntamoji	juntamosios	-	-
kilm.	juntamojo	juntamųjų	juntamosios	juntamųjų	-	-
naud.	juntamajam	juntamiesiems	juntamajai	juntamosioms	-	-
gal.	juntamąjį	juntamuosius	juntamąją	juntamąsias	-	-
įnag.	juntamuoju	juntamaisiais	juntamąja	juntamosiomis	-	-
viet.	juntamajame	juntamuosiuose	juntamojoje	juntamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. juntamas.
• Skiemenys: jun-ta-ma

juntama

1. ta, kurią junta

Etimologija

<= justi, junta, juto

---