joję

Taip pat žr.: joje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

joję (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jojęs, mot. g. jojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jojęs	joję	jojusi, jojus	jojusios	-	joję
kilm.	jojusio	jojusių	jojusios	jojusių	-	-
naud.	jojusiam	jojusiems	jojusiai	jojusioms	-	-
gal.	jojusį	jojusius	jojusią	jojusias	-	-
įnag.	jojusiu	jojusiais	jojusia	jojusiomis	-	-
viet.	jojusiame	jojusiuose	jojusioje	jojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jojusysis	jojusieji	jojusioji	jojusiosios	-	-
kilm.	jojusiojo	jojusiųjų	jojusiosios	jojusiųjų	-	-
naud.	jojusiajam	jojusiesiems	jojusiajai	jojusiosioms	-	-
gal.	jojusįjį	jojusiuosius	jojusiąją	jojusiąsias	-	-
įnag.	jojusiuoju	jojusiaisiais	jojusiąja	jojusiosiomis	-	-
viet.	jojusiajame	jojusiuosiuose	jojusiojoje	jojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jojęs, mot. g. jojusi.

joję

1. tas, kuris jojo

Etimologija

<= joti, joja, jojo

---