imamu

Taip pat žr.: imamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

imamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. imamas, mot. g. imama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	imamas	imami	imama	imamos	imama	-
kilm.	imamo	imamų	imamos	imamų	-	-
naud.	imamam	imamiems	imamai	imamoms	-	-
gal.	imamą	imamus	imamą	imamas	-	-
įnag.	imamu	imamais	imama	imamomis	-	-
viet.	imamame	imamuose	imamoje	imamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	imamasis	imamieji	imamoji	imamosios	-	-
kilm.	imamojo	imamųjų	imamosios	imamųjų	-	-
naud.	imamajam	imamiesiems	imamajai	imamosioms	-	-
gal.	imamąjį	imamuosius	imamąją	imamąsias	-	-
įnag.	imamuoju	imamaisiais	imamąja	imamosiomis	-	-
viet.	imamajame	imamuosiuose	imamojoje	imamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. imamas, mot. g. imama.

Etimologija

<= imti, ima, ėmė

---