gersimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gersimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gersimas, mot. g. gersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gersimas	gersimi	gersima	gersimos	gersima	-
kilm.	gersimo	gersimų	gersimos	gersimų	-	-
naud.	gersimam	gersimiems	gersimai	gersimoms	-	-
gal.	gersimą	gersimus	gersimą	gersimas	-	-
įnag.	gersimu	gersimais	gersima	gersimomis	-	-
viet.	gersimame	gersimuose	gersimoje	gersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gersimasis	gersimieji	gersimoji	gersimosios	-	-
kilm.	gersimojo	gersimųjų	gersimosios	gersimųjų	-	-
naud.	gersimajam	gersimiesiems	gersimajai	gersimosioms	-	-
gal.	gersimąjį	gersimuosius	gersimąją	gersimąsias	-	-
įnag.	gersimuoju	gersimaisiais	gersimąja	gersimosiomis	-	-
viet.	gersimajame	gersimuosiuose	gersimojoje	gersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gersimas, mot. g. gersima.
• Skiemenys: ger-si-mu

gersimu

1. tas, kurį gers

Etimologija

<= gerti, geria, gėrė

---