galėjusiu

Taip pat žr.: galėjusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galėjusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galėjęs, mot. g. galėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galėjęs	galėję	galėjusi, galėjus	galėjusios	-	galėję
kilm.	galėjusio	galėjusių	galėjusios	galėjusių	-	-
naud.	galėjusiam	galėjusiems	galėjusiai	galėjusioms	-	-
gal.	galėjusį	galėjusius	galėjusią	galėjusias	-	-
įnag.	galėjusiu	galėjusiais	galėjusia	galėjusiomis	-	-
viet.	galėjusiame	galėjusiuose	galėjusioje	galėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galėjusysis	galėjusieji	galėjusioji	galėjusiosios	-	-
kilm.	galėjusiojo	galėjusiųjų	galėjusiosios	galėjusiųjų	-	-
naud.	galėjusiajam	galėjusiesiems	galėjusiajai	galėjusiosioms	-	-
gal.	galėjusįjį	galėjusiuosius	galėjusiąją	galėjusiąsias	-	-
įnag.	galėjusiuoju	galėjusiaisiais	galėjusiąja	galėjusiosiomis	-	-
viet.	galėjusiajame	galėjusiuosiuose	galėjusiojoje	galėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galėjęs, mot. g. galėjusi.

Etimologija

<= galėti, gali, galėjo

---