esančiu

Taip pat žr.: esančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

esančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. esantis, mot. g. esanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	esąs, esantis	esą, esantys	esanti	esančios	-	esą
kilm.	esančio	esančių	esančios	esančių	-	-
naud.	esančiam	esantiems, esantiem	esančiai	esančioms, esančiom	-	-
gal.	esantį	esančius	esančią	esančias	-	-
įnag.	esančiu	esančiais	esančia	esančiomis	-	-
viet.	esančiame, esančiam	esančiuose, esančiuos	esančioje, esančioj	esančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	esantysis	esantieji	esančioji	esančiosios	-	-
kilm.	esančiojo	esančiųjų	esančiosios	esančiųjų	-	-
naud.	esančiajam	esantiesiems	esančiajai	esančiosioms	-	-
gal.	esantįjį	esančiuosius	esančiąją	esančiąsias	-	-
įnag.	esančiuoju	esančiaisiais	esančiąja	esančiosiomis	-	-
viet.	esančiajame	esančiuosiuose	esančiojoje	esančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. esantis, mot. g. esanti.

Etimologija

<= būti, yra, buvo

---