dovanotu

Taip pat žr.: dovanotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dovanotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dovanotas, mot. g. dovanota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dovanotas	dovanoti	dovanota	dovanotos	dovanota	-
kilm.	dovanoto	dovanotų	dovanotos	dovanotų	-	-
naud.	dovanotam	dovanotiems	dovanotai	dovanotoms	-	-
gal.	dovanotą	dovanotus	dovanotą	dovanotas	-	-
įnag.	dovanotu	dovanotais	dovanota	dovanotomis	-	-
viet.	dovanotame	dovanotuose	dovanotoje	dovanotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dovanotasis	dovanotieji	dovanotoji	dovanotosios	-	-
kilm.	dovanotojo	dovanotųjų	dovanotosios	dovanotųjų	-	-
naud.	dovanotajam	dovanotiesiems	dovanotajai	dovanotosioms	-	-
gal.	dovanotąjį	dovanotuosius	dovanotąją	dovanotąsias	-	-
įnag.	dovanotuoju	dovanotaisiais	dovanotąja	dovanotosiomis	-	-
viet.	dovanotajame	dovanotuosiuose	dovanotojoje	dovanotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dovanotas, mot. g. dovanota.

Etimologija

<= dovanoti, dovanoja, dovanojo

---