daroma

Taip pat žr.: daromą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

daroma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. daromas, mot. g. daroma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	daromas	daromi	daroma	daromos	daroma	-
kilm.	daromo	daromų	daromos	daromų	-	-
naud.	daromam	daromiems	daromai	daromoms	-	-
gal.	daromą	daromus	daromą	daromas	-	-
įnag.	daromu	daromais	daroma	daromomis	-	-
viet.	daromame	daromuose	daromoje	daromose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	daromasis	daromieji	daromoji	daromosios	-	-
kilm.	daromojo	daromųjų	daromosios	daromųjų	-	-
naud.	daromajam	daromiesiems	daromajai	daromosioms	-	-
gal.	daromąjį	daromuosius	daromąją	daromąsias	-	-
įnag.	daromuoju	daromaisiais	daromąja	daromosiomis	-	-
viet.	daromajame	daromuosiuose	daromojoje	daromosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. daromas.

Etimologija

<= daryti, daro, darė

---