dėtinu

Taip pat žr.: dėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dėtinas, mot. g. dėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dėtinas	dėtini	dėtina	dėtinos	dėtina	-
kilm.	dėtino	dėtinų	dėtinos	dėtinų	-	-
naud.	dėtinam	dėtiniems	dėtinai	dėtinoms	-	-
gal.	dėtiną	dėtinus	dėtiną	dėtinas	-	-
įnag.	dėtinu	dėtinais	dėtina	dėtinomis	-	-
viet.	dėtiname	dėtinuose	dėtinoje	dėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dėtinasis	dėtinieji	dėtinoji	dėtinosios	-	-
kilm.	dėtinojo	dėtinųjų	dėtinosios	dėtinųjų	-	-
naud.	dėtinajam	dėtiniesiems	dėtinajai	dėtinosioms	-	-
gal.	dėtinąjį	dėtinuosius	dėtinąją	dėtinąsias	-	-
įnag.	dėtinuoju	dėtinaisiais	dėtinąja	dėtinosiomis	-	-
viet.	dėtinajame	dėtinuosiuose	dėtinojoje	dėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dėtinas, mot. g. dėtina.

Etimologija

<= dėti, deda, dėjo

---