dėsimomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dėsimomis (būs. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dėsimas, mot. g. dėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dėsimas	dėsimi	dėsima	dėsimos	dėsima	-
kilm.	dėsimo	dėsimų	dėsimos	dėsimų	-	-
naud.	dėsimam	dėsimiems	dėsimai	dėsimoms	-	-
gal.	dėsimą	dėsimus	dėsimą	dėsimas	-	-
įnag.	dėsimu	dėsimais	dėsima	dėsimomis	-	-
viet.	dėsimame	dėsimuose	dėsimoje	dėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dėsimasis	dėsimieji	dėsimoji	dėsimosios	-	-
kilm.	dėsimojo	dėsimųjų	dėsimosios	dėsimųjų	-	-
naud.	dėsimajam	dėsimiesiems	dėsimajai	dėsimosioms	-	-
gal.	dėsimąjį	dėsimuosius	dėsimąją	dėsimąsias	-	-
įnag.	dėsimuoju	dėsimaisiais	dėsimąja	dėsimosiomis	-	-
viet.	dėsimajame	dėsimuosiuose	dėsimojoje	dėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dėsimas, mot. g. dėsima.

Etimologija

<= dėti, deda, dėjo

---