brangtu

Taip pat žr.: brangtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

brangtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. brangtas, mot. g. brangta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	brangtas	brangti	brangta	brangtos	brangta	-
kilm.	brangto	brangtų	brangtos	brangtų	-	-
naud.	brangtam	brangtiems	brangtai	brangtoms	-	-
gal.	brangtą	brangtus	brangtą	brangtas	-	-
įnag.	brangtu	brangtais	brangta	brangtomis	-	-
viet.	brangtame	brangtuose	brangtoje	brangtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	brangtasis	brangtieji	brangtoji	brangtosios	-	-
kilm.	brangtojo	brangtųjų	brangtosios	brangtųjų	-	-
naud.	brangtajam	brangtiesiems	brangtajai	brangtosioms	-	-
gal.	brangtąjį	brangtuosius	brangtąją	brangtąsias	-	-
įnag.	brangtuoju	brangtaisiais	brangtąja	brangtosiomis	-	-
viet.	brangtajame	brangtuosiuose	brangtojoje	brangtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. brangtas, mot. g. brangta.

brangtu

1. tas, kurį brango

Etimologija

<= brangti, brangsta, brango

---