bėgta

Taip pat žr.: bėgtą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bėgta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bėgtas, mot. g. bėgta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bėgtas	bėgti	bėgta	bėgtos	bėgta	-
kilm.	bėgto	bėgtų	bėgtos	bėgtų	-	-
naud.	bėgtam	bėgtiems	bėgtai	bėgtoms	-	-
gal.	bėgtą	bėgtus	bėgtą	bėgtas	-	-
įnag.	bėgtu	bėgtais	bėgta	bėgtomis	-	-
viet.	bėgtame	bėgtuose	bėgtoje	bėgtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bėgtasis	bėgtieji	bėgtoji	bėgtosios	-	-
kilm.	bėgtojo	bėgtųjų	bėgtosios	bėgtųjų	-	-
naud.	bėgtajam	bėgtiesiems	bėgtajai	bėgtosioms	-	-
gal.	bėgtąjį	bėgtuosius	bėgtąją	bėgtąsias	-	-
įnag.	bėgtuoju	bėgtaisiais	bėgtąja	bėgtosiomis	-	-
viet.	bėgtajame	bėgtuosiuose	bėgtojoje	bėgtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bėgtas.
• Skiemenys: bėg-ta

bėgta

1. ta, kurią bėgo

Etimologija

<= bėgti, bėga, bėgo

---