aukotu

Taip pat žr.: aukotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

aukotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. aukotas, mot. g. aukota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	aukotas	aukoti	aukota	aukotos	aukota	-
kilm.	aukoto	aukotų	aukotos	aukotų	-	-
naud.	aukotam	aukotiems	aukotai	aukotoms	-	-
gal.	aukotą	aukotus	aukotą	aukotas	-	-
įnag.	aukotu	aukotais	aukota	aukotomis	-	-
viet.	aukotame	aukotuose	aukotoje	aukotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	aukotasis	aukotieji	aukotoji	aukotosios	-	-
kilm.	aukotojo	aukotųjų	aukotosios	aukotųjų	-	-
naud.	aukotajam	aukotiesiems	aukotajai	aukotosioms	-	-
gal.	aukotąjį	aukotuosius	aukotąją	aukotąsias	-	-
įnag.	aukotuoju	aukotaisiais	aukotąja	aukotosiomis	-	-
viet.	aukotajame	aukotuosiuose	aukotojoje	aukotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. aukotas, mot. g. aukota.

Etimologija

<= aukoti, aukoja, aukojo

---