atsivogėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsivogėt (sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivogti, atsivagia, atsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsivagiu	atsivogiau	atsivogdavau	atsivogsiu
tu	atsivagi	atsivogei	atsivogdavai	atsivogsi
jis, ji	atsivagia	atsivogė	atsivogdavo	atsivogs
mes	atsivagiame, atsivagiam	atsivogėme, atsivogėm	atsivogdavome, atsivogdavom	atsivogsime, atsivogsim
jūs	atsivagiate, atsivagiat	atsivogėte, atsivogėt	atsivogdavote, atsivogdavot	atsivogsite, atsivogsit
jie, jos	atsivagia	atsivogė	atsivogdavo	atsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsivogčiau		atsivogtumėme, atsivogtumėm, atsivogtume
2 asm.	atsivogtumei, atsivogtum		atsivogtumėte, atsivogtumėt
3 asm.	atsivogtų		atsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsivokime, atsivokim
2 asm.	atsivoki, atsivok		atsivokite, atsivokit
3 asm.	teatsivagia, teatsivagie		teatsivagia, teatsivagie

• žr. pagr. f. atsivogti, atsivagia, atsivogė
• Skiemenys: at-si-vo-gėt

atsivogėt

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---