atsigirdėdavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsigirdėdavau (sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsigirdžiu	atsigirdėjau	atsigirdėdavau	atsigirdėsiu
tu	atsigirdi	atsigirdėjai	atsigirdėdavai	atsigirdėsi
jis, ji	atsigirdi	atsigirdėjo	atsigirdėdavo	atsigirdės
mes	atsigirdime, atsigirdim	atsigirdėjome, atsigirdėjom	atsigirdėdavome, atsigirdėdavom	atsigirdėsime, atsigirdėsim
jūs	atsigirdite, atsigirdit	atsigirdėjote, atsigirdėjot	atsigirdėdavote, atsigirdėdavot	atsigirdėsite, atsigirdėsit
jie, jos	atsigirdi	atsigirdėjo	atsigirdėdavo	atsigirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsigirdėčiau		atsigirdėtumėme, atsigirdėtumėm, atsigirdėtume
2 asm.	atsigirdėtumei, atsigirdėtum		atsigirdėtumėte, atsigirdėtumėt
3 asm.	atsigirdėtų		atsigirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsigirdėkime, atsigirdėkim
2 asm.	atsigirdėki, atsigirdėk		atsigirdėkite, atsigirdėkit
3 asm.	teatsigirdi, teatsigirdie		teatsigirdi, teatsigirdie

• žr. pagr. f. atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo
• Skiemenys: at-si-gir-dė-da-vau

atsigirdėdavau

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---