atrodoma

Taip pat žr.: atrodomą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atrodoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atrodomas, mot. g. atrodoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atrodomas	atrodomi	atrodoma	atrodomos	atrodoma	-
kilm.	atrodomo	atrodomų	atrodomos	atrodomų	-	-
naud.	atrodomam	atrodomiems	atrodomai	atrodomoms	-	-
gal.	atrodomą	atrodomus	atrodomą	atrodomas	-	-
įnag.	atrodomu	atrodomais	atrodoma	atrodomomis	-	-
viet.	atrodomame	atrodomuose	atrodomoje	atrodomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atrodomasis	atrodomieji	atrodomoji	atrodomosios	-	-
kilm.	atrodomojo	atrodomųjų	atrodomosios	atrodomųjų	-	-
naud.	atrodomajam	atrodomiesiems	atrodomajai	atrodomosioms	-	-
gal.	atrodomąjį	atrodomuosius	atrodomąją	atrodomąsias	-	-
įnag.	atrodomuoju	atrodomaisiais	atrodomąja	atrodomosiomis	-	-
viet.	atrodomajame	atrodomuosiuose	atrodomojoje	atrodomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atrodomas.
• Skiemenys: at-ro-do-ma

atrodoma

1. ta kurią atrodo

Etimologija

<= atrodyti, atrodo, atrodė

---