artinama

Taip pat žr.: artinamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

artinama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. artinamas, mot. g. artinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinamas	artinami	artinama	artinamos	artinama	-
kilm.	artinamo	artinamų	artinamos	artinamų	-	-
naud.	artinamam	artinamiems	artinamai	artinamoms	-	-
gal.	artinamą	artinamus	artinamą	artinamas	-	-
įnag.	artinamu	artinamais	artinama	artinamomis	-	-
viet.	artinamame	artinamuose	artinamoje	artinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinamasis	artinamieji	artinamoji	artinamosios	-	-
kilm.	artinamojo	artinamųjų	artinamosios	artinamųjų	-	-
naud.	artinamajam	artinamiesiems	artinamajai	artinamosioms	-	-
gal.	artinamąjį	artinamuosius	artinamąją	artinamąsias	-	-
įnag.	artinamuoju	artinamaisiais	artinamąja	artinamosiomis	-	-
viet.	artinamajame	artinamuosiuose	artinamojoje	artinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. artinamas.
• Skiemenys: ar-ti-na-ma

artinama

1. ta kurią artina

Etimologija

<= artinti, artina, artino

---