apostazė

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

apostazė (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apostazė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apostazė	apostazės
kilm.	apostazės	apostazių
naud.	apostazei	apostazėms
gal.	apostazę	apostazes
įnag.	apostaze	apostazėmis
viet.	apostazėje	apostazėse
šauksm.	apostaze	apostazės

• Skiemenys: a-pos-ta-zė

apostazė

1. (Religija) – visiškas, savanoriškas ir sąmoningas tikybos išsižadėjimas, krikščionių iš pat pradžių laikytas sunkiausiu nusikaltimu bažnyčiai, nuo IV a. – ir valstybei; pasitraukimas iš dvasininkų luomo; pasitraukimas iš vienuolystės.

Etimologija

gr. apostasia – atskilimas, atsimetimas

---