abiranke

Taip pat žr.: abirankė, ir abirankę

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

abiranke (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abirankė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abirankė	abirankės
kilm.	abirankės	abirankių
naud.	abirankei	abirankėms
gal.	abirankę	abirankes
įnag.	abiranke	abirankėmis
viet.	abirankėje	abirankėse
šauksm.	abiranke	abirankės

• žr. pagr. f. abirankė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. abirankis.

Būdvardis

abiranke (bdv., mot. g. vns. įnag., mot. g. vns. šauksm.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abirankis, mot. g. abirankė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abirankis	abirankiai, abiranki	abirankė	abirankės	-	-
kilm.	abirankio	abirankių	abirankės	abirankių	-	-
naud.	abirankiam	abirankiams, abirankiam	abirankei	abirankėms, abirankėm	-	-
gal.	abirankį	abirankius	abirankę	abirankes	-	-
įnag.	abirankiu	abirankiais	abiranke	abirankėmis, abirankėm	-	-
viet.	abirankiame, abirankiam	abirankiuose, abirankiuos	abirankėje, abirankėj	abirankėse	-	-
šauksm.	abiranki	abirankiai, abiranki	abiranke	abirankės	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. abirankis, mot. g. abirankė.