Menens
Jotvingių kalba[taisyti]
 |
| Mėnulis |
Tarimas[taisyti]
- TFA: ['mè.nens]
Daiktavardis[taisyti]
- Mėnulis (lt) (nau.)
- apibūdina ir Mėnulį, kaip Žemės palydovą, ir Mėnulį, kaip baltų dievą; rašomas iš didžiosios raidės, kai aprašomi su Mėnuliu, kaip Žemės palydovu ar dievu susiję procesai, reiškiniai
- kai siekiama apibūdinti mėnulį kaip paprastą dangaus skliauto kūną (pvz., mėnulis šviečia) ar su tuo susijusius reiškinius, tada šis žodis rašomas iš mažosios raidės (žr. menens)
| Daiktavardžio „Menens“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita* | ||
| V. | Menens | Menenys | |
| K. | Menenis | Meneniun̄ | |
| N. | Meneniu | Menenems | |
| G. | Menenin̄ | Menenin̄s | |
| Įn. | Meneniu | Meneneis | |
| Vt. | Vi. | Meneny | Menenysu |
| Kr. | Menenyn | Menenysna | |
| Gr. | Menenypi | Menenyspi | |
| Ar. | Menenyp | Meneniump | |
| Š. | Meneni! | Menenys! | |
| * Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais. | |||
Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai[taisyti]
Etimologija[taisyti]
Nuo jotvingių k. menens.