švenčioniškis

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

švenčioniškis (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: švenčioniškis
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	švenčioniškis	švenčioniškiai
kilm.	švenčioniškio	švenčioniškių
naud.	švenčioniškiui	švenčioniškiams
gal.	švenčioniškį	švenčioniškius
įnag.	švenčioniškiu	švenčioniškiais
viet.	švenčioniškyje	švenčioniškiuose
šauksm.	švenčioniški	švenčioniškiai

• Švenčionių ar jo rajono gyventojas, vyras arba žmonės kilę iš Švenčionių.

Taip pat žr., švenčioniškė (švenčionietė) - Švenčionių gyventoja.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Švenčionių pavadinimo.

Vertimai

  švenčioniškis: Švenčionių gyventojas arba kilęs iš jos