įvogsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įvogsimąją (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įvogsimas, mot. g. įvogsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvogsimas	įvogsimi	įvogsima	įvogsimos	įvogsima	-
kilm.	įvogsimo	įvogsimų	įvogsimos	įvogsimų	-	-
naud.	įvogsimam	įvogsimiems	įvogsimai	įvogsimoms	-	-
gal.	įvogsimą	įvogsimus	įvogsimą	įvogsimas	-	-
įnag.	įvogsimu	įvogsimais	įvogsima	įvogsimomis	-	-
viet.	įvogsimame	įvogsimuose	įvogsimoje	įvogsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvogsimasis	įvogsimieji	įvogsimoji	įvogsimosios	-	-
kilm.	įvogsimojo	įvogsimųjų	įvogsimosios	įvogsimųjų	-	-
naud.	įvogsimajam	įvogsimiesiems	įvogsimajai	įvogsimosioms	-	-
gal.	įvogsimąjį	įvogsimuosius	įvogsimąją	įvogsimąsias	-	-
įnag.	įvogsimuoju	įvogsimaisiais	įvogsimąja	įvogsimosiomis	-	-
viet.	įvogsimajame	įvogsimuosiuose	įvogsimojoje	įvogsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įvogsimas, mot. g. įvogsima.
• Skiemenys: į-vog-si-mą-ją

įvogsimąją

1. ta, kurią įvogs

Etimologija

<= įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---