įsivogtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivogtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivogtas, mot. g. įsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogtas	įsivogti	įsivogta	įsivogtos	įsivogta	-
kilm.	įsivogto	įsivogtų	įsivogtos	įsivogtų	-	-
naud.	įsivogtam	įsivogtiems	įsivogtai	įsivogtoms	-	-
gal.	įsivogtą	įsivogtus	įsivogtą	įsivogtas	-	-
įnag.	įsivogtu	įsivogtais	įsivogta	įsivogtomis	-	-
viet.	įsivogtame	įsivogtuose	įsivogtoje	įsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogtasis	įsivogtieji	įsivogtoji	įsivogtosios	-	-
kilm.	įsivogtojo	įsivogtųjų	įsivogtosios	įsivogtųjų	-	-
naud.	įsivogtajam	įsivogtiesiems	įsivogtajai	įsivogtosioms	-	-
gal.	įsivogtąjį	įsivogtuosius	įsivogtąją	įsivogtąsias	-	-
įnag.	įsivogtuoju	įsivogtaisiais	įsivogtąja	įsivogtosiomis	-	-
viet.	įsivogtajame	įsivogtuosiuose	įsivogtojoje	įsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivogtas, mot. g. įsivogta.
• Skiemenys: į-si-vog-to-jo

įsivogtojo

1. tas, kurį įsivogė

Etimologija

<= įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---