įsivogdavote

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsivogdavote (sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivogti, įsivagia, įsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsivagiu	įsivogiau	įsivogdavau	įsivogsiu
tu	įsivagi	įsivogei	įsivogdavai	įsivogsi
jis, ji	įsivagia	įsivogė	įsivogdavo	įsivogs
mes	įsivagiame, įsivagiam	įsivogėme, įsivogėm	įsivogdavome, įsivogdavom	įsivogsime, įsivogsim
jūs	įsivagiate, įsivagiat	įsivogėte, įsivogėt	įsivogdavote, įsivogdavot	įsivogsite, įsivogsit
jie, jos	įsivagia	įsivogė	įsivogdavo	įsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsivogčiau		įsivogtumėme, įsivogtumėm, įsivogtume
2 asm.	įsivogtumei, įsivogtum		įsivogtumėte, įsivogtumėt
3 asm.	įsivogtų		įsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsivokime, įsivokim
2 asm.	įsivoki, įsivok		įsivokite, įsivokit
3 asm.	teįsivagia, teįsivagie		teįsivagia, teįsivagie

• žr. pagr. f. įsivogti, įsivagia, įsivogė
• Skiemenys: į-si-vog-da-vo-te

įsivogdavote

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---