įsigertojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigertojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigertas, mot. g. įsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigertas	įsigerti	įsigerta	įsigertos	įsigerta	-
kilm.	įsigerto	įsigertų	įsigertos	įsigertų	-	-
naud.	įsigertam	įsigertiems	įsigertai	įsigertoms	-	-
gal.	įsigertą	įsigertus	įsigertą	įsigertas	-	-
įnag.	įsigertu	įsigertais	įsigerta	įsigertomis	-	-
viet.	įsigertame	įsigertuose	įsigertoje	įsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigertasis	įsigertieji	įsigertoji	įsigertosios	-	-
kilm.	įsigertojo	įsigertųjų	įsigertosios	įsigertųjų	-	-
naud.	įsigertajam	įsigertiesiems	įsigertajai	įsigertosioms	-	-
gal.	įsigertąjį	įsigertuosius	įsigertąją	įsigertąsias	-	-
įnag.	įsigertuoju	įsigertaisiais	įsigertąja	įsigertosiomis	-	-
viet.	įsigertajame	įsigertuosiuose	įsigertojoje	įsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigertas, mot. g. įsigerta.
• Skiemenys: į-si-ger-to-jo

įsigertojo

1. tas, kurį įsigėrė

Etimologija

<= įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---