įsigerkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsigerkim (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsigerti, įsigeria, įsigėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsigeriu	įsigėriau	įsigerdavau	įsigersiu
tu	įsigeri	įsigėrei	įsigerdavai	įsigersi
jis, ji	įsigeria	įsigėrė	įsigerdavo	įsigers
mes	įsigeriame, įsigeriam	įsigėrėme, įsigėrėm	įsigerdavome, įsigerdavom	įsigersime, įsigersim
jūs	įsigeriate, įsigeriat	įsigėrėte, įsigėrėt	įsigerdavote, įsigerdavot	įsigersite, įsigersit
jie, jos	įsigeria	įsigėrė	įsigerdavo	įsigers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsigerčiau		įsigertumėme, įsigertumėm, įsigertume
2 asm.	įsigertumei, įsigertum		įsigertumėte, įsigertumėt
3 asm.	įsigertų		įsigertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsigerkime, įsigerkim
2 asm.	įsigerki, įsigerk		įsigerkite, įsigerkit
3 asm.	teįsigeria, teįsigerie		teįsigeria, teįsigerie

• žr. pagr. f. įsigerti, įsigeria, įsigėrė
• Skiemenys: į-si-ger-kim

įsigerkim

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---