įsidirbkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsidirbkim (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsidirbti, įsidirba, įsidirbo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsidirbu	įsidirbau	įsidirbdavau	įsidirbsiu
tu	įsidirbi	įsidirbai	įsidirbdavai	įsidirbsi
jis, ji	įsidirba	įsidirbo	įsidirbdavo	įsidirbs
mes	įsidirbame, įsidirbam	įsidirbome, įsidirbom	įsidirbdavome, įsidirbdavom	įsidirbsime, įsidirbsim
jūs	įsidirbate, įsidirbat	įsidirbote, įsidirbot	įsidirbdavote, įsidirbdavot	įsidirbsite, įsidirbsit
jie, jos	įsidirba	įsidirbo	įsidirbdavo	įsidirbs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsidirbčiau		įsidirbtumėme, įsidirbtumėm, įsidirbtume
2 asm.	įsidirbtumei, įsidirbtum		įsidirbtumėte, įsidirbtumėt
3 asm.	įsidirbtų		įsidirbtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsidirbkime, įsidirbkim
2 asm.	įsidirbki, įsidirbk		įsidirbkite, įsidirbkit
3 asm.	teįsidirba, teįsidirbie		teįsidirba, teįsidirbie

• žr. pagr. f. įsidirbti, įsidirba, įsidirbo
• Skiemenys: į-si-dirb-kim

įsidirbkim

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---