įkiltai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įkiltai (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkiltas, mot. g. įkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkiltas	įkilti	įkilta	įkiltos	įkilta	-
kilm.	įkilto	įkiltų	įkiltos	įkiltų	-	-
naud.	įkiltam	įkiltiems	įkiltai	įkiltoms	-	-
gal.	įkiltą	įkiltus	įkiltą	įkiltas	-	-
įnag.	įkiltu	įkiltais	įkilta	įkiltomis	-	-
viet.	įkiltame	įkiltuose	įkiltoje	įkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkiltasis	įkiltieji	įkiltoji	įkiltosios	-	-
kilm.	įkiltojo	įkiltųjų	įkiltosios	įkiltųjų	-	-
naud.	įkiltajam	įkiltiesiems	įkiltajai	įkiltosioms	-	-
gal.	įkiltąjį	įkiltuosius	įkiltąją	įkiltąsias	-	-
įnag.	įkiltuoju	įkiltaisiais	įkiltąja	įkiltosiomis	-	-
viet.	įkiltajame	įkiltuosiuose	įkiltojoje	įkiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įkiltas, mot. g. įkilta.
• Skiemenys: į-kil-tai

įkiltai

1. ta, kurią įkilo

Etimologija

<= įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---