saknis
Jotvingių kalba[taisyti]
 |
| Medžio šaknys |
Tarimas[taisyti]
- TFA: ['sák.nis]
Daiktavardis[taisyti]
- šaknis (lt) (nau.)
- kaip augalo ir kaip kokio nors biologinio kūno (pvz., danties) dalis
- šaknis (lt) (nau.)
- kaip matematinis reiškinys
| Daiktavardžio „saknis“ linksniavimas (6-oji (is) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita | ||
| V. | saknis | saknys | |
| K. | saknis | sakniun̄ | |
| N. | saknei | saknims | |
| G. | saknin̄ | saknin̄s | |
| Įn. | sakni | saknims | |
| Vt. | Vi. | sakny | saknysu |
| Kr. | saknyn | saknysna | |
| Gr. | saknypi | saknyspi | |
| Ar. | saknyp | sakniump | |
| Š. | sakni! | saknys! | |
Etimologija[taisyti]
Naujadaras. Vietoj skolinio iš vidurinės vokiečių aukštaičių k. wurc. Iš baltų prokalbės *šaknīs, iš indoeuropiečių prokalbės *ḱak- („šaka, lazda“). Giminiškas prūsų k. sagnis (*saknis), lietuvių k. šaknis, latvių k. sakne.