laikomu

Taip pat žr.: laikomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

laikomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. laikomas, mot. g. laikoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	laikomas	laikomi	laikoma	laikomos	laikoma	-
kilm.	laikomo	laikomų	laikomos	laikomų	-	-
naud.	laikomam	laikomiems	laikomai	laikomoms	-	-
gal.	laikomą	laikomus	laikomą	laikomas	-	-
įnag.	laikomu	laikomais	laikoma	laikomomis	-	-
viet.	laikomame	laikomuose	laikomoje	laikomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	laikomasis	laikomieji	laikomoji	laikomosios	-	-
kilm.	laikomojo	laikomųjų	laikomosios	laikomųjų	-	-
naud.	laikomajam	laikomiesiems	laikomajai	laikomosioms	-	-
gal.	laikomąjį	laikomuosius	laikomąją	laikomąsias	-	-
įnag.	laikomuoju	laikomaisiais	laikomąja	laikomosiomis	-	-
viet.	laikomajame	laikomuosiuose	laikomojoje	laikomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. laikomas, mot. g. laikoma.

laikomu

1. tas, kurį laiko

Etimologija

<= laikyti, laiko, laikė

---