įdirbkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įdirbkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įdirbti, įdirba, įdirbo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įdirbu	įdirbau	įdirbdavau	įdirbsiu
tu	įdirbi	įdirbai	įdirbdavai	įdirbsi
jis, ji	įdirba	įdirbo	įdirbdavo	įdirbs
mes	įdirbame, įdirbam	įdirbome, įdirbom	įdirbdavome, įdirbdavom	įdirbsime, įdirbsim
jūs	įdirbate, įdirbat	įdirbote, įdirbot	įdirbdavote, įdirbdavot	įdirbsite, įdirbsit
jie, jos	įdirba	įdirbo	įdirbdavo	įdirbs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įdirbčiau		įdirbtumėme, įdirbtumėm, įdirbtume
2 asm.	įdirbtumei, įdirbtum		įdirbtumėte, įdirbtumėt
3 asm.	įdirbtų		įdirbtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įdirbkime, įdirbkim
2 asm.	įdirbki, įdirbk		įdirbkite, įdirbkit
3 asm.	teįdirba, teįdirbie		teįdirba, teįdirbie

• žr. pagr. f. įdirbti, įdirba, įdirbo
• Skiemenys: į-dirb-kim

įdirbkim

Etimologija

<= į- + dirbti, dirba, dirbo

---