susivaišintoja

Taip pat žr.: susivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivaišintoja	susivaišintojos
kilm.	susivaišintojos	susivaišintojų
naud.	susivaišintojai	susivaišintojoms
gal.	susivaišintoją	susivaišintojas
įnag.	susivaišintoja	susivaišintojomis
viet.	susivaišintojoje	susivaišintojose
šauksm.	susivaišintoja	susivaišintojos

• Skiemenys: su-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susivaišintojas.

susivaišintoja

1. ta, kuri susivaišina

Etimologija

<= susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---