nusivaišintoja

Taip pat žr.: nusivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nusivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nusivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišintoja	nusivaišintojos
kilm.	nusivaišintojos	nusivaišintojų
naud.	nusivaišintojai	nusivaišintojoms
gal.	nusivaišintoją	nusivaišintojas
įnag.	nusivaišintoja	nusivaišintojomis
viet.	nusivaišintojoje	nusivaišintojose
šauksm.	nusivaišintoja	nusivaišintojos

• Skiemenys: nu-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nusivaišintojas.

nusivaišintoja

1. ta, kuri nusivaišina

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---