nesuvaišintoju

Taip pat žr.: nesuvaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesuvaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesuvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišintojas	nesuvaišintojai
kilm.	nesuvaišintojo	nesuvaišintojų
naud.	nesuvaišintojui	nesuvaišintojams
gal.	nesuvaišintoją	nesuvaišintojus
įnag.	nesuvaišintoju	nesuvaišintojais
viet.	nesuvaišintojuje	nesuvaišintojuose
šauksm.	nesuvaišintojau	nesuvaišintojai

• Skiemenys: ne-su-vai-šin-to-ju
• žr. pagr. f. nesuvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesuvaišintoja.

nesuvaišintoju

1. tas, kuris nesuvaišina

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---