nesumąstytojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesumąstytojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesumąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstytojas	nesumąstytojai
kilm.	nesumąstytojo	nesumąstytojų
naud.	nesumąstytojui	nesumąstytojams
gal.	nesumąstytoją	nesumąstytojus
įnag.	nesumąstytoju	nesumąstytojais
viet.	nesumąstytojuje	nesumąstytojuose
šauksm.	nesumąstytojau	nesumąstytojai

• Skiemenys: ne-su-mąs-ty-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesumąstytoja.

nesumąstytojas

1. tas, kuris nesumąsto

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nesumąstytojas: bendrai

---

Daiktavardis

nesumąstytojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesumąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesumąstytoja	nesumąstytojos
kilm.	nesumąstytojos	nesumąstytojų
naud.	nesumąstytojai	nesumąstytojoms
gal.	nesumąstytoją	nesumąstytojas
įnag.	nesumąstytoja	nesumąstytojomis
viet.	nesumąstytojoje	nesumąstytojose
šauksm.	nesumąstytoja	nesumąstytojos

• Skiemenys: ne-su-mąs-ty-to-jas
• žr. pagr. f. nesumąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesumąstytojas.

nesumąstytojas

1. ta, kuri nesumąsto

Etimologija

<= nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė <= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---