nemokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nemokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nemokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėtojas	nemokėtojai
kilm.	nemokėtojo	nemokėtojų
naud.	nemokėtojui	nemokėtojams
gal.	nemokėtoją	nemokėtojus
įnag.	nemokėtoju	nemokėtojais
viet.	nemokėtojuje	nemokėtojuose
šauksm.	nemokėtojau	nemokėtojai

• Skiemenys: ne-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nemokėtoja.

nemokėtojas

1. tas, kuris nemoka

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nemokėtojas: bendrai

mokėtojas (lt)

Vertimai

  nemokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

nemokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nemokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėtoja	nemokėtojos
kilm.	nemokėtojos	nemokėtojų
naud.	nemokėtojai	nemokėtojoms
gal.	nemokėtoją	nemokėtojas
įnag.	nemokėtoja	nemokėtojomis
viet.	nemokėtojoje	nemokėtojose
šauksm.	nemokėtoja	nemokėtojos

• Skiemenys: ne-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. nemokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nemokėtojas.

nemokėtojas

1. ta, kuri nemoka

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---