neišvaišintoju

Taip pat žr.: neišvaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišvaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišintojas	neišvaišintojai
kilm.	neišvaišintojo	neišvaišintojų
naud.	neišvaišintojui	neišvaišintojams
gal.	neišvaišintoją	neišvaišintojus
įnag.	neišvaišintoju	neišvaišintojais
viet.	neišvaišintojuje	neišvaišintojuose
šauksm.	neišvaišintojau	neišvaišintojai

• žr. pagr. f. neišvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišvaišintoja.

neišvaišintoju

1. tas, kuris neišvaišina

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---