neatsimokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neatsimokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neatsimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimokėtojas	neatsimokėtojai
kilm.	neatsimokėtojo	neatsimokėtojų
naud.	neatsimokėtojui	neatsimokėtojams
gal.	neatsimokėtoją	neatsimokėtojus
įnag.	neatsimokėtoju	neatsimokėtojais
viet.	neatsimokėtojuje	neatsimokėtojuose
šauksm.	neatsimokėtojau	neatsimokėtojai

• Skiemenys: ne-at-si-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. neatsimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neatsimokėtoja.

neatsimokėtojau

1. tas, kuris neatsimoka

Etimologija

<= neatsimokėti, neatsimoka, neatsimokėjo <= ne- + atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---