konstitucija
Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Turinys |
[taisyti]
Lietuvių kalba
[taisyti] Daiktavardis
| Daiktavardis | ||
|---|---|---|
| Pagrindinė forma: konstitucija | ||
| vienaskaita | daugiskaita | |
| vard. | konstitucija | konstitucijos |
| kilm. | konstitucijos | konstitucijų |
| naud. | konstitucijai | konstitucijoms |
| gal. | konstituciją | konstitucijas |
| įnag. | konstitucija | konstitucijomis |
| viet. | konstitucijoje | konstitucijose |
| šauksm. | konstitucija | konstitucijos |
- Skiemenys: kon-sti-tu-ci-ja
konstitucija
- (Politologija) – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius.
[taisyti] Etimologija
Iš lot. constitutio (ypač svarbus įstatymas)
[taisyti] Vertimai
konstitucija: (Politologija)