kalbotyra
Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Turinys |
Lietuvių kalba[taisyti]
Daiktavardis[taisyti]
| Daiktavardis | ||
|---|---|---|
| Pagrindinė forma: kalbotyra | ||
| vienaskaita | daugiskaita | |
| vard. | kalbotyra | kalbotyros |
| kilm. | kalbotyros | kalbotyrų |
| naud. | kalbotyrai | kalbotyroms |
| gal. | kalbotyrą | kalbotyras |
| įnag. | kalbotyra | kalbotyromis |
| viet. | kalbotyroje | kalbotyrose |
| šauksm. | kalbotyra | kalbotyros |
- Skiemenys: kal-bo-ty-ra
- kalbotyra (Humanitariniai mokslai) - bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas. Tai vienas iš humanitarinių mokslų. Kai kurie mokslininkai kalbotyrą laiko semiotikos mokslo dalimi.
Sinonimai[taisyti]
kalbotyra: (Humanitariniai mokslai)
Vertimai[taisyti]
kalbotyra: (Humanitariniai mokslai)