infinitiv

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Taip pat žr.: Infinitiv

 Norvegų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

infinitiv (vyr. g.)

  1. bendr. (lt) (Gramatika) (sant.)
  2. bendratis (lt) (mot. g.) (Gramatika)

 Rumunų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

infinitiv (bev. g.)

  1. bendr. (lt) (Gramatika) (sant.)
  2. bendratis (lt) (mot. g.) (Gramatika)

 Čekų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

infinitiv

  1. bendratis (lt)

Etimologija[taisyti]

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Švedų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

Žodžio infinitiv kaitymas Vienaskaita Daugiskaita
' Nežymimasis Žymimasis Nežymimasis Žymimasis
Vardininkas infinitiv - - -
Kilmininkas - - - -

infinitiv (bev. g.)

  1. bendratis (lt)

Etimologija[taisyti]

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.