inercija

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

inercija

  1. (Fizika) - kūno gebėjimas išlaikyti jam suteiktą kito kūno greitį ir judėjimo kryptį.

Etimologija[taisyti]

Lotynų kalbos inertia (įgūdžių ar sugebėjimo nebuvimas, neveiklumas, vangumas) < iners (neįgudęs, neveiklus).

Išraiškos arba posakiai[taisyti]

Vertimai[taisyti]