išvaišinimu

Taip pat žr.: išvaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išvaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išvaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvaišinimas	išvaišinimai
kilm.	išvaišinimo	išvaišinimų
naud.	išvaišinimui	išvaišinimams
gal.	išvaišinimą	išvaišinimus
įnag.	išvaišinimu	išvaišinimais
viet.	išvaišinime	išvaišinimuose
šauksm.	išvaišinime	išvaišinimai

• žr. pagr. f. išvaišinimas

išvaišinimu

1. žr. veiksmas išvaišinti

Etimologija

<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---