ištikrinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

ištikrinimų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ištikrinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrinimas	ištikrinimai
kilm.	ištikrinimo	ištikrinimų
naud.	ištikrinimui	ištikrinimams
gal.	ištikrinimą	ištikrinimus
įnag.	ištikrinimu	ištikrinimais
viet.	ištikrinime	ištikrinimuose
šauksm.	ištikrinime	ištikrinimai

• Skiemenys: iš-tik-ri-ni-mų
• žr. pagr. f. ištikrinimas

ištikrinimų

1. žr. veiksmas ištikrinti

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---