išsiragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsiragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsiragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintojas	išsiragintojai
kilm.	išsiragintojo	išsiragintojų
naud.	išsiragintojui	išsiragintojams
gal.	išsiragintoją	išsiragintojus
įnag.	išsiragintoju	išsiragintojais
viet.	išsiragintojuje	išsiragintojuose
šauksm.	išsiragintojau	išsiragintojai

• Skiemenys: iš-si-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. išsiragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsiragintoja.

išsiragintojų

1. tas, kuris išsiragina

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

išsiragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsiragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintoja	išsiragintojos
kilm.	išsiragintojos	išsiragintojų
naud.	išsiragintojai	išsiragintojoms
gal.	išsiragintoją	išsiragintojas
įnag.	išsiragintoja	išsiragintojomis
viet.	išsiragintojoje	išsiragintojose
šauksm.	išsiragintoja	išsiragintojos

• Skiemenys: iš-si-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. išsiragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsiragintojas.

išsiragintojų

1. ta, kuri išsiragina

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---