bjørn
Danų kalba[taisyti]
Daiktavardis[taisyti]
- lokys (lt) (vyr. g.) (Žinduoliai)
- meška (lt) (mot. g.) (Žinduoliai)
Farerų kalba[taisyti]
Daiktavardis[taisyti]
- lokys (lt) (vyr. g.) (Žinduoliai)
- meška (lt) (mot. g.) (Žinduoliai)
Norvegų kalba[taisyti]
Bėganti meška |
Tarimas[taisyti]
- TFA: [bjøɳ]
Daiktavardis[taisyti]
Daiktavardžio „bjørn“ formos | ||||
---|---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | |||
Nežym. | Žym. | Nežym. | Žym. | |
Vyr. g. | en bjørn | bjørnen | bjørner | bjørnene |
Etimologija[taisyti]
Iš senovės skandinavų k. bjǫrn, iš germanų prokalbės *bernuz, iš šiaurės germanų prokalbės *berô, greičiausiai iš indoeuropiečių prokalbės *bʰer- („rudas, švytintis“), galbūt susijęs su brun („rudas“).